Po beveik 5 metus trukusio ilgo proceso visiškai laimėta civilinė byla, kurioje mano klientui buvo pareikštas reikalavimas atlyginti 1 262 000 Lt (365 000 Eur) neva padarytą turtinę žalą. Visoje Lietuvoje, ypač Klaipėdoje, veikianti didelė įmonių grupė apkaltino vienos iš dukterinių įmonių vadovą medžiagų (cinko) trūkumu (apie 6 sunkvežimius po 24 tonas). Nuo pat pradžių įrodinėjome teismui, kad jokia žala apskritai nepadaryta, visas cinkas sunaudotas gamybos procese, o tariamas trūkumas susidarė dėl netinkamo cinko nurašymo, t. y. buvo taikomi per maži nurašymo normatyvai, nei faktiškai sunaudota cinkuojant įvairias detales. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti žalą atmetė visiškai, apeliacinis teismas buvo nusprendęs priteisti apie 1 procentą žalos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino tokią nutartį ir bylą grąžino apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, kuris po pakartotinio nagrinėjimo visiškai atmetė žalos atlyginimo reikalavimą prieš mūsų klientą. Pagrindinis teismų argumentas – neįrodyta, kad apskritai padaryta žala.

Visišku kliento išteisinimu pasibaigė 6 metus tirta ir nagrinėta baudžiamoji byla. Klientas, kaip įmonės vadovas ir atskaitingas asmuo, buvo kaltinamas pasisavinęs įmonės lėšas, tačiau klientas nuo pat pradžių neigė šį faktą ir nurodė konkrečias aplinkybes, kad pinigus išleido nupirkdamas įmonei automobilį. Ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas kvalifikuotai ir išsamiai. Taip nutiko iš dalies ir dėl to, kad dalies svarbių dokumentų priešinga pusė nepateikė tyrimui ir teismui, taip suklaidino tyrėjus, prokurorą bei teismą. Klientas iš pradžių buvo nuteistas, jo skundas apeliacine tvarka atmestas, tačiau jo kalte iš esmės suabejojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs nutartį ir bylą nurodęs nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Atlikus papildomą įrodymų tyrimą, pateikus klientą teisinančius įrodymus apeliacine tvarka pakartotinai bylą nagrinėjanti trijų teisėjų kolegija priėmė išteisinamąjį nuosprendį konstatuojant, kad nebuvo net padaryta jokia nusikalstama veika.

Klientas kreipėsi pagalbos surašyti apeliacinį skundą dėl sklypo formavimo projekto palikimo galioti, kuriuo buvo numatytas privažiavimas į sklypą per kaimyninę žemės valdą. Situacija išskirtinė tuo, kad kliento statiniai pastatyti itin stačiame šlaite, iš vienos pusės yra gatvė, iš kitos upė, o privažiuoti prie sklypo įmanoma tik per kaimyninį sklypą. Pirmosios instancijos teismas buvo panaikinęs tokio projekto sprendinį dėl formalių projektavimo pažeidimų. Parengus apeliacinį skundą, surinkus vaizdinės medžiagos apie esamą situaciją, pateiktus specialistų brėžinius Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pavyko įrodyti, kad kitoks patekimas į sklypą neįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, kliento skundas patenkintas visiškai.

Klientas nuomojosi gyvenamąjį namą, kuris buvo nekokybiškas. Dėl namo nesandarumo, prastos šildymo sistemos užšalo radiatoriai bei įvyko avarija. Draudimo bendrovė reikalavo kompensuoti nuostolius, neva avarija įvyko dėl kliento kaltės. Teisme buvo įrodyta, jog namas buvo itin nekokybiškas, namo savininkas į prašymus sutvarkyti namą tinkamai nereagavo, be to, pagal draudimo sąlygas nuomininkams negali būti reiškiami reikalavimai atlyginti žalą. Byla pasibaigė visiška kliento pergale visose teismų instancijose.